Gramatinių ir leksinių transformacijų panaudojimo aspektai Stephen J. Dubnerio ir Steven D. Levitto knygos „Freakonomics“ vertime

Verčiant labai svarbu glaustumas ir rišlumas – dvi žodžių ir jų junginių tarpusavio santykių sistemos, užtikrinančios išversto teksto sklandumą. Taigi vertimo kokybė priklauso nuo lingvistinės vertėjo kompetencijos, ypač transformacijų, kurios būtinos siekiant paklusti vertimo kalbos reikalavimams, išmanymo. Straipsnyje apžvelgiami teoriniai teksto kūrimo ir vertimo transformacijų naudojimo aspektai. Siekiant sukurti glaustą ir rišlų vertimo kalbos tekstą, ypač svarbios vertimo transformacijos, kurias sąlygoja sakinio struktūros neatitikimai lietuvių ir anglų kalbose, kitokia kalbos sistema, platesnė angliškų žodžių reikšmė ir kiti veiksniai. Anglų kalboje sakinys sudaromas pagal sintaksinę žodžių ir jų junginių funkciją, o lietuvių kalboje daug svarbesnė logika: nauja informacija keliama į sakinio pabaigą, taigi verčiant tenka transformuoti žodžių tvarką sakinyje. Leksiniai pakeitimai būtini todėl, kad dauguma anglų kalbos žodžių turi plačią reikšmę, kuri verčiant į lietuvių kalbą yra sukonkretinama. Praleidimai padeda išvengti anglų kalbai būdingo semantinio pertekliaus, o papildymų reikalauja vertimo kalbos normos ir atodaira į skaitytojo pamatines žinias. Tinkamai sukeista žodžių ir sakinio dėmenų seka, gramatiniai ir leksiniai pakeitimai, praleidimai ir papildymai vertimą daro sklandų, rišlų ir lengvai skaitomą. Lingvistiniam tyrimui pasirinkta Keistonomika, populiarios ekonomisto S. D. Levitto ir žurnalisto S. J. Dubnerio knygos Freakonomics vertimas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Atliekant gretinamąją originalo ir vertimo tekstų analizę, rasta tinkamai pavartotų įvairių tipų transformacijų, tačiau pastebėta ir taisytinų atvejų. Reikšminiai žodžiai

Digital Communication and Language · Philosophy