Gailius Raškinis
Biographic Data
| ID | 3531332 |
|---|---|
| NAME | Gailius Raškinis |
| GIVEN NAMES | Gailius |
| FAMILY NAME | Raškinis |
| SIGNATURE | RAŠKINIS G |
| AFFILIATIONS | Vytautas Magnus University |
| VERIFIED | No |
| TOTAL WORKS | 7 |
| TOTAL CITATIONS | 0 |
| AUTHOR COUNT | 7 |
| EDITOR COUNT | 0 |
| FIRST PUBLICATION YEAR | 2004 |
| LATEST PUBLICATION YEAR | 2025 |
| H-INDEX | 0 |
Acoustic Cues to Automatic Identification of Phrase Boundaries in Lithuanian
This study investigates whether specific acoustic features can reliably indicate phrase boundaries for automatic detection. It includes (1) an analysis of acoustic markers at the end of prosodic units-intonational phrases, intermediate phrases, and words-and (2) the evaluation of these features in an automatic boundary detection algorithm. Data were drawn from professionally and expressively read speech (893 words), news broadcasts (732 words), a…
Research Data Management Within the EU Data Policy Framework
The rapid digitalization has significantly influenced EU research policy, particularly in open science and research data management. While free access to research data is integral to open science, the broader concept of research data management extends beyond mere accessibility. The EU has introduced various regulations to address the evolving challenges of digital technologies, balancing innovation with fundamental legal principles such as priva…
Pitch changes as the marker of a phrase edge in standard Lithuanian
In many languages, pitch changes at phrase edges are often described as significant cues of juncture. The aim of this study is to analyse pitch changes at the beginning and end of declarative phrases in standard Lithuanian. The study consists of two parts: 1) a pilot study analysing whether the F0 difference is a reliable measure to determine the F0 rise/fall at the end of declarative phrasesand whether such a difference depends on the speaker’s …
Automatinis skiemenavimas
Natūraliai pasakytame žodyje tarp skiemenų nėra ryškių fonetinių ribų. Kalbai svarbesnis skiemenų skaičius, o ne tikslios ribos tarp jų. To užtenka ir kuriant skiemenavimo įrankį kalbos kompiuterinio apdorojimo reikmėms. Tačiau fundamentiniams skiemens struktūros tyrimams reikia tikslių skiemens ribų. Tam ir buvo kuriama automatinio skiemenavimo programa. Skiemens ribos čia nustatomos remiantis funkcine skiemens teorija: naujas skiemuo pradedamas…
Intervokaliniai priebalsiai
Bendrieji lietuvių kalbos priebalsių sintagminiai ryšiai aprašyti A. Pupkio, A. Girdenio. Šiame straipsnyje analizuojami trinariai, keturnariai, penkianariai tarpbalsiniai segmentai, kurie nėra labai dažni: jie sudaro vos 4 % visų intervokalinių priebalsių. Tyrimo tikslas: nustatyti, kokios konkrečių priebalsių samplaikos realiai egzistuoja lietuvių kalboje. Tiriamąją medžiagą sudaro 3 milijonai priebalsių samplaikų iš Vytauto Didžiojo universite…
Lietuvių kalbos sprogstamųjų priebalsių kiekybė
Išsamios lietuvių bendrinės kalbos ir tarmių priebalsių akustinių ypatybių analizės nėra. Kalbininkai yra atlikę tik kelis tyrimus, tačiau jie seni ir epizodiniai, skirti konkretiems priebalsių atvejams. Todėl norėta užpildyti šią spragą ar bent pradėti išsamesnę lietuvių kalbos priebalsių akustinę analizę. Tyrimui pasirinkta diktoriaus V. Širkos perskaityta rišlaus teksto ištrauka (apie 11 tūkst. sprogstamųjų priebalsių) ir vienos diktorės, kilu…
Bendrinės lietuvių kalbos daiktavardžių ir būdvardžių kirčiavimo struktūrinis modelis, algoritmas ir realizacija
Lietuvių kalbos vardažodžių (ir ne tik jų) kirčiavimas išsamiai išanalizuotas, neblogai kodifikuotas ir aprašytas daugelio lietuvių kalbininkų, tam skirta ne viena įvairaus pobūdžio knyga ar vadovėlis. Vis dėlto kalbos technologijų darbuose pasigendama išsamaus struktūrinio lietuvių kalbos kirčiavimo modelio, be kurio neįmanomi kokybiški šnekos sintezės programiniai produktai, negalima parengti modernių kompiuterinių mokomųjų kirčiavimo programų,…
No prominent works on this page.
Bendrinės lietuvių kalbos daiktavardžių ir būdvardžių kirčiavimo struktūrinis modelis, algoritmas ir realizacija
Lietuvių kalbos vardažodžių (ir ne tik jų) kirčiavimas išsamiai išanalizuotas, neblogai kodifikuotas ir aprašytas daugelio lietuvių kalbininkų, tam skirta ne viena įvairaus pobūdžio knyga ar vadovėlis. Vis dėlto kalbos technologijų darbuose pasigendama išsamaus struktūrinio lietuvių kalbos kirčiavimo modelio, be kurio neįmanomi kokybiški šnekos sintezės programiniai produktai, negalima parengti modernių kompiuterinių mokomųjų kirčiavimo programų,…
Lietuvių kalbos sprogstamųjų priebalsių kiekybė
Išsamios lietuvių bendrinės kalbos ir tarmių priebalsių akustinių ypatybių analizės nėra. Kalbininkai yra atlikę tik kelis tyrimus, tačiau jie seni ir epizodiniai, skirti konkretiems priebalsių atvejams. Todėl norėta užpildyti šią spragą ar bent pradėti išsamesnę lietuvių kalbos priebalsių akustinę analizę. Tyrimui pasirinkta diktoriaus V. Širkos perskaityta rišlaus teksto ištrauka (apie 11 tūkst. sprogstamųjų priebalsių) ir vienos diktorės, kilu…
Intervokaliniai priebalsiai
Bendrieji lietuvių kalbos priebalsių sintagminiai ryšiai aprašyti A. Pupkio, A. Girdenio. Šiame straipsnyje analizuojami trinariai, keturnariai, penkianariai tarpbalsiniai segmentai, kurie nėra labai dažni: jie sudaro vos 4 % visų intervokalinių priebalsių. Tyrimo tikslas: nustatyti, kokios konkrečių priebalsių samplaikos realiai egzistuoja lietuvių kalboje. Tiriamąją medžiagą sudaro 3 milijonai priebalsių samplaikų iš Vytauto Didžiojo universite…
Automatinis skiemenavimas
Natūraliai pasakytame žodyje tarp skiemenų nėra ryškių fonetinių ribų. Kalbai svarbesnis skiemenų skaičius, o ne tikslios ribos tarp jų. To užtenka ir kuriant skiemenavimo įrankį kalbos kompiuterinio apdorojimo reikmėms. Tačiau fundamentiniams skiemens struktūros tyrimams reikia tikslių skiemens ribų. Tam ir buvo kuriama automatinio skiemenavimo programa. Skiemens ribos čia nustatomos remiantis funkcine skiemens teorija: naujas skiemuo pradedamas…
Research Data Management Within the EU Data Policy Framework
The rapid digitalization has significantly influenced EU research policy, particularly in open science and research data management. While free access to research data is integral to open science, the broader concept of research data management extends beyond mere accessibility. The EU has introduced various regulations to address the evolving challenges of digital technologies, balancing innovation with fundamental legal principles such as priva…
Pitch changes as the marker of a phrase edge in standard Lithuanian
In many languages, pitch changes at phrase edges are often described as significant cues of juncture. The aim of this study is to analyse pitch changes at the beginning and end of declarative phrases in standard Lithuanian. The study consists of two parts: 1) a pilot study analysing whether the F0 difference is a reliable measure to determine the F0 rise/fall at the end of declarative phrasesand whether such a difference depends on the speaker’s …
Acoustic Cues to Automatic Identification of Phrase Boundaries in Lithuanian
This study investigates whether specific acoustic features can reliably indicate phrase boundaries for automatic detection. It includes (1) an analysis of acoustic markers at the end of prosodic units-intonational phrases, intermediate phrases, and words-and (2) the evaluation of these features in an automatic boundary detection algorithm. Data were drawn from professionally and expressively read speech (893 words), news broadcasts (732 words), a…
Computer Science (5 works) · Linguistics (3 works) · Natural language processing (3 works) · Philosophy (3 works) · Philosophy (3 works) · Linguistics, Language Diversity, and Identity (2 works) · Lithuanian (2 works) · Natural Language Processing Techniques (2 works) · Phonetics and Phonology Research (2 works) · Phrase (2 works)