Asta Kazlauskienė
Biographic Data
| ID | 3531333 |
|---|---|
| NAME | Asta Kazlauskienė |
| GIVEN NAMES | Asta |
| FAMILY NAME | Kazlauskienė |
| SIGNATURE | KAZLAUSKIENĖ A |
| AFFILIATIONS | Vytautas Magnus University |
| ORCID | 0000-0002-6135-1635 |
| VERIFIED | Yes |
| TOTAL WORKS | 19 |
| TOTAL CITATIONS | 1 |
| AUTHOR COUNT | 19 |
| EDITOR COUNT | 0 |
| FIRST PUBLICATION YEAR | 2004 |
| LATEST PUBLICATION YEAR | 2025 |
| H-INDEX | 1 |
Lietuvių kalbos skatinamųjų frazių atpažinimas ir akustinės ypatybės
The aim of this study is to identify the acoustic similarities and differences of selected Lithuanian directive phrases and to assess their potential impact on phrase type perception. The research material consists of sentences read seven times by three male actors, simulating assertion, request, supplication, permission, and command. For the perception experiment, one typical phrase of each type was selected from each speaker, with three additio…
Acoustic Cues to Automatic Identification of Phrase Boundaries in Lithuanian
This study investigates whether specific acoustic features can reliably indicate phrase boundaries for automatic detection. It includes (1) an analysis of acoustic markers at the end of prosodic units-intonational phrases, intermediate phrases, and words-and (2) the evaluation of these features in an automatic boundary detection algorithm. Data were drawn from professionally and expressively read speech (893 words), news broadcasts (732 words), a…
Pitch changes as the marker of a phrase edge in standard Lithuanian
In many languages, pitch changes at phrase edges are often described as significant cues of juncture. The aim of this study is to analyse pitch changes at the beginning and end of declarative phrases in standard Lithuanian. The study consists of two parts: 1) a pilot study analysing whether the F0 difference is a reliable measure to determine the F0 rise/fall at the end of declarative phrasesand whether such a difference depends on the speaker’s …
Syllabification of Lithuanian in terms of the Optimality Theory
The aim of this study is to explain the syllabification tendencies of language users based on the Optimality Theory. These tendencies do not coincide with the theoretically formulated Maximum Onset Principle. According to the Optimality Theory, speaking is based on constraints and their satisfaction. Faithfulness (the underlying form, or the input, and the surface form, or the output, must match) and markedness (marked forms should be used as lit…
Observations on Basic Intonational Patterns of Questions and Statements in Standard Lithuanian
This paper discusses the results of the pilot study on intonational patterns of questions and statements in Lithuanian. Special attention is devoted to the tone changes at the end of the intonational phrase, i.e. to the boundary tone and the pitch accent of the last word. In order to identify the main patterns, a corpus of 96 tokens (statements, questions with wh-word ‘kada’ and yes/no questions with and without interrogative word ‘ar’ read by fo…
Atsimenu“
Tyrimo tikslas – nustatyti, ar lietuvių kalboje priebalsių samplaikos [t]+[s]/[tj]+[sj], vartojamos morfemų ir žodžių sandūroje, tariamos kaip afrikatos [t͡s]/[t͡sj] ar išsaugo priebalsių savarankiškumą. Sakinius su afrikatomis ir samplaikomis po tris kartus skirtingu tempu (įprastu ir greitai) perskaitė 10 informantų (5 vyrai ir 5 moterys, turintys aukštąjį išsilavinimą, amžius nuo 24 iki 55). Matuota ir lyginta afrikatų ir samplaikų trukmė, gre…
The structural patterns of Lithuanian affixes
The aim of this research is to identify the main structural patterns of affixes of Lithuanian inflective words, their productivity and frequency. We present a survey of the structural diversity and productivity of these morphemes rendered in The Dictionary of Modern Lithuanian and in The Grammar of Modern Lithuanian. The frequency data was collected from The Database of the Morphemics of the Lithuanian Language. The morpheme analysis has revealed…
The root structure of Lithuanian inflective words
The aim of this research is to identify the structural patterns of root morphemes of Lithuanian inflective words and to establish their productivity and frequency. First, with reference to the earlier work conducted by Lithuanian linguists, we discuss the structural diversity of root morphemes and determine the productivity of structural patterns (the number of different roots of a specific pattern). Then we analyse data from real usage. For this…
The duration of pauses in non-spontaneous Lithuanian speech
Pauses in Lithuanian speech have not been researched extensively. The aim of this researchis to determine tendencies to pause as well as the duration of pauses in non-spontaneousLithuanian speech. The research material consists of 12 professional actors‘ speech recordings(the same text was read three times by each actor; the length of the text is 167 words).In non-spontaneous speech, pauses between paragraphs and sentences are produced everytime,…
Mirthful and polite laughter
Foreign researchers have been investigating laughter, as a paralinguistic element, and its acoustic properties for about two decades. However, laughter has not been in the field of interest of Lithuanian phoneticians so far. This article analyses two most common types of social laughter: polite and mirthful. The aim of the research is to determine differences of structure and duration of structural units of polite and mirthful laughter. The resea…
Morphemic Structure of Lithuanian Words
The Lithuanian language is a typical flectional language that has a very sophisticated system of grammatical forms and many means of derivation; it is also characterized by uncertain boundaries between morphemes. All this makes the morphemic analysis of the Lithuanian language very complex. The aim of this research is to define and describe morphemic structural models of inflective parts of speech (i.e. nouns, adjectives, numerals, pronouns, and …
Emotions
The aim of the current research is to identify the main phonetic features related to the fundamental frequency changes of vocally expressed basic emotions (sadness, happiness, surprise, fear, disgust, anger) and to determine the recognition of these emotions. To achieve this, human evaluation and acoustic analysis of the phonetic properties were performed. Four professional actors’ portrayals of six emotions were presented to 42 listener judges. …
Kai kurie akustiniai lietuvių kalbos ritmiškumo parametrai
Kai kurie akustiniai lietuvių kalbos ritmiškumo parametrai
Šio tyrimo tikslas – nustatyti skaitomos lietuvių kalbos ritmiškumo rodiklius, susijusius su garsinių segmentų trukme. Analizuojama penkių profesionalių diktorių (trijų vyrų ir dviejų moterų) perskaitytos ištraukos iš grožinių kūrinių (kiekvienas jų skaitė vidutiniškai po 10 min.). Tyrimas atliktas dviem etapais. Pirmiausia matuota ir lyginta skiemenų ir pėdų bei tarpkirtinių intervalų absoliuti trukmė. Vėliau, remiantis užsienio mokslininkų meto…
Automatinis skiemenavimas
Natūraliai pasakytame žodyje tarp skiemenų nėra ryškių fonetinių ribų. Kalbai svarbesnis skiemenų skaičius, o ne tikslios ribos tarp jų. To užtenka ir kuriant skiemenavimo įrankį kalbos kompiuterinio apdorojimo reikmėms. Tačiau fundamentiniams skiemens struktūros tyrimams reikia tikslių skiemens ribų. Tam ir buvo kuriama automatinio skiemenavimo programa. Skiemens ribos čia nustatomos remiantis funkcine skiemens teorija: naujas skiemuo pradedamas…
Intervokaliniai priebalsiai
Bendrieji lietuvių kalbos priebalsių sintagminiai ryšiai aprašyti A. Pupkio, A. Girdenio. Šiame straipsnyje analizuojami trinariai, keturnariai, penkianariai tarpbalsiniai segmentai, kurie nėra labai dažni: jie sudaro vos 4 % visų intervokalinių priebalsių. Tyrimo tikslas: nustatyti, kokios konkrečių priebalsių samplaikos realiai egzistuoja lietuvių kalboje. Tiriamąją medžiagą sudaro 3 milijonai priebalsių samplaikų iš Vytauto Didžiojo universite…
Intervokaliniai priebalsiai
Bendrieji lietuvių kalbos priebalsių sintagminiai ryšiai išsamiai aprašyti A. Girdenio, nemažai duomenų galima rasti ir apie foneminę skiemens, vardažodžio ir veiksmažodžio šaknies struktūrą. Šiame straipsnyje didžiausias dėmesys sutelkiamas į paprasčiausius tarpbalsinius segmentus: pavienius priebalsius ir dvinarius jų junginius. Jie sudaro didžiausią dalį visų intervokalinių priebalsių samplaikų (96%). Tyrimo tikslas: nustatyti, kokios konkreči…
Lietuvių kalbos sprogstamųjų priebalsių kiekybė
Išsamios lietuvių bendrinės kalbos ir tarmių priebalsių akustinių ypatybių analizės nėra. Kalbininkai yra atlikę tik kelis tyrimus, tačiau jie seni ir epizodiniai, skirti konkretiems priebalsių atvejams. Todėl norėta užpildyti šią spragą ar bent pradėti išsamesnę lietuvių kalbos priebalsių akustinę analizę. Tyrimui pasirinkta diktoriaus V. Širkos perskaityta rišlaus teksto ištrauka (apie 11 tūkst. sprogstamųjų priebalsių) ir vienos diktorės, kilu…
Bendrinės lietuvių kalbos daiktavardžių ir būdvardžių kirčiavimo struktūrinis modelis, algoritmas ir realizacija
Lietuvių kalbos vardažodžių (ir ne tik jų) kirčiavimas išsamiai išanalizuotas, neblogai kodifikuotas ir aprašytas daugelio lietuvių kalbininkų, tam skirta ne viena įvairaus pobūdžio knyga ar vadovėlis. Vis dėlto kalbos technologijų darbuose pasigendama išsamaus struktūrinio lietuvių kalbos kirčiavimo modelio, be kurio neįmanomi kokybiški šnekos sintezės programiniai produktai, negalima parengti modernių kompiuterinių mokomųjų kirčiavimo programų,…
The duration of pauses in non-spontaneous Lithuanian speech
Pauses in Lithuanian speech have not been researched extensively. The aim of this researchis to determine tendencies to pause as well as the duration of pauses in non-spontaneousLithuanian speech. The research material consists of 12 professional actors‘ speech recordings(the same text was read three times by each actor; the length of the text is 167 words).In non-spontaneous speech, pauses between paragraphs and sentences are produced everytime,…
Bendrinės lietuvių kalbos daiktavardžių ir būdvardžių kirčiavimo struktūrinis modelis, algoritmas ir realizacija
Lietuvių kalbos vardažodžių (ir ne tik jų) kirčiavimas išsamiai išanalizuotas, neblogai kodifikuotas ir aprašytas daugelio lietuvių kalbininkų, tam skirta ne viena įvairaus pobūdžio knyga ar vadovėlis. Vis dėlto kalbos technologijų darbuose pasigendama išsamaus struktūrinio lietuvių kalbos kirčiavimo modelio, be kurio neįmanomi kokybiški šnekos sintezės programiniai produktai, negalima parengti modernių kompiuterinių mokomųjų kirčiavimo programų,…
Lietuvių kalbos sprogstamųjų priebalsių kiekybė
Išsamios lietuvių bendrinės kalbos ir tarmių priebalsių akustinių ypatybių analizės nėra. Kalbininkai yra atlikę tik kelis tyrimus, tačiau jie seni ir epizodiniai, skirti konkretiems priebalsių atvejams. Todėl norėta užpildyti šią spragą ar bent pradėti išsamesnę lietuvių kalbos priebalsių akustinę analizę. Tyrimui pasirinkta diktoriaus V. Širkos perskaityta rišlaus teksto ištrauka (apie 11 tūkst. sprogstamųjų priebalsių) ir vienos diktorės, kilu…
Intervokaliniai priebalsiai
Bendrieji lietuvių kalbos priebalsių sintagminiai ryšiai išsamiai aprašyti A. Girdenio, nemažai duomenų galima rasti ir apie foneminę skiemens, vardažodžio ir veiksmažodžio šaknies struktūrą. Šiame straipsnyje didžiausias dėmesys sutelkiamas į paprasčiausius tarpbalsinius segmentus: pavienius priebalsius ir dvinarius jų junginius. Jie sudaro didžiausią dalį visų intervokalinių priebalsių samplaikų (96%). Tyrimo tikslas: nustatyti, kokios konkreči…
Intervokaliniai priebalsiai
Bendrieji lietuvių kalbos priebalsių sintagminiai ryšiai aprašyti A. Pupkio, A. Girdenio. Šiame straipsnyje analizuojami trinariai, keturnariai, penkianariai tarpbalsiniai segmentai, kurie nėra labai dažni: jie sudaro vos 4 % visų intervokalinių priebalsių. Tyrimo tikslas: nustatyti, kokios konkrečių priebalsių samplaikos realiai egzistuoja lietuvių kalboje. Tiriamąją medžiagą sudaro 3 milijonai priebalsių samplaikų iš Vytauto Didžiojo universite…
Automatinis skiemenavimas
Natūraliai pasakytame žodyje tarp skiemenų nėra ryškių fonetinių ribų. Kalbai svarbesnis skiemenų skaičius, o ne tikslios ribos tarp jų. To užtenka ir kuriant skiemenavimo įrankį kalbos kompiuterinio apdorojimo reikmėms. Tačiau fundamentiniams skiemens struktūros tyrimams reikia tikslių skiemens ribų. Tam ir buvo kuriama automatinio skiemenavimo programa. Skiemens ribos čia nustatomos remiantis funkcine skiemens teorija: naujas skiemuo pradedamas…
Kai kurie akustiniai lietuvių kalbos ritmiškumo parametrai
Kai kurie akustiniai lietuvių kalbos ritmiškumo parametrai
Šio tyrimo tikslas – nustatyti skaitomos lietuvių kalbos ritmiškumo rodiklius, susijusius su garsinių segmentų trukme. Analizuojama penkių profesionalių diktorių (trijų vyrų ir dviejų moterų) perskaitytos ištraukos iš grožinių kūrinių (kiekvienas jų skaitė vidutiniškai po 10 min.). Tyrimas atliktas dviem etapais. Pirmiausia matuota ir lyginta skiemenų ir pėdų bei tarpkirtinių intervalų absoliuti trukmė. Vėliau, remiantis užsienio mokslininkų meto…
Morphemic Structure of Lithuanian Words
The Lithuanian language is a typical flectional language that has a very sophisticated system of grammatical forms and many means of derivation; it is also characterized by uncertain boundaries between morphemes. All this makes the morphemic analysis of the Lithuanian language very complex. The aim of this research is to define and describe morphemic structural models of inflective parts of speech (i.e. nouns, adjectives, numerals, pronouns, and …
Emotions
The aim of the current research is to identify the main phonetic features related to the fundamental frequency changes of vocally expressed basic emotions (sadness, happiness, surprise, fear, disgust, anger) and to determine the recognition of these emotions. To achieve this, human evaluation and acoustic analysis of the phonetic properties were performed. Four professional actors’ portrayals of six emotions were presented to 42 listener judges. …
The duration of pauses in non-spontaneous Lithuanian speech
Pauses in Lithuanian speech have not been researched extensively. The aim of this researchis to determine tendencies to pause as well as the duration of pauses in non-spontaneousLithuanian speech. The research material consists of 12 professional actors‘ speech recordings(the same text was read three times by each actor; the length of the text is 167 words).In non-spontaneous speech, pauses between paragraphs and sentences are produced everytime,…
Mirthful and polite laughter
Foreign researchers have been investigating laughter, as a paralinguistic element, and its acoustic properties for about two decades. However, laughter has not been in the field of interest of Lithuanian phoneticians so far. This article analyses two most common types of social laughter: polite and mirthful. The aim of the research is to determine differences of structure and duration of structural units of polite and mirthful laughter. The resea…
The root structure of Lithuanian inflective words
The aim of this research is to identify the structural patterns of root morphemes of Lithuanian inflective words and to establish their productivity and frequency. First, with reference to the earlier work conducted by Lithuanian linguists, we discuss the structural diversity of root morphemes and determine the productivity of structural patterns (the number of different roots of a specific pattern). Then we analyse data from real usage. For this…
The structural patterns of Lithuanian affixes
The aim of this research is to identify the main structural patterns of affixes of Lithuanian inflective words, their productivity and frequency. We present a survey of the structural diversity and productivity of these morphemes rendered in The Dictionary of Modern Lithuanian and in The Grammar of Modern Lithuanian. The frequency data was collected from The Database of the Morphemics of the Lithuanian Language. The morpheme analysis has revealed…
Atsimenu“
Tyrimo tikslas – nustatyti, ar lietuvių kalboje priebalsių samplaikos [t]+[s]/[tj]+[sj], vartojamos morfemų ir žodžių sandūroje, tariamos kaip afrikatos [t͡s]/[t͡sj] ar išsaugo priebalsių savarankiškumą. Sakinius su afrikatomis ir samplaikomis po tris kartus skirtingu tempu (įprastu ir greitai) perskaitė 10 informantų (5 vyrai ir 5 moterys, turintys aukštąjį išsilavinimą, amžius nuo 24 iki 55). Matuota ir lyginta afrikatų ir samplaikų trukmė, gre…
Syllabification of Lithuanian in terms of the Optimality Theory
The aim of this study is to explain the syllabification tendencies of language users based on the Optimality Theory. These tendencies do not coincide with the theoretically formulated Maximum Onset Principle. According to the Optimality Theory, speaking is based on constraints and their satisfaction. Faithfulness (the underlying form, or the input, and the surface form, or the output, must match) and markedness (marked forms should be used as lit…
Observations on Basic Intonational Patterns of Questions and Statements in Standard Lithuanian
This paper discusses the results of the pilot study on intonational patterns of questions and statements in Lithuanian. Special attention is devoted to the tone changes at the end of the intonational phrase, i.e. to the boundary tone and the pitch accent of the last word. In order to identify the main patterns, a corpus of 96 tokens (statements, questions with wh-word ‘kada’ and yes/no questions with and without interrogative word ‘ar’ read by fo…
Pitch changes as the marker of a phrase edge in standard Lithuanian
In many languages, pitch changes at phrase edges are often described as significant cues of juncture. The aim of this study is to analyse pitch changes at the beginning and end of declarative phrases in standard Lithuanian. The study consists of two parts: 1) a pilot study analysing whether the F0 difference is a reliable measure to determine the F0 rise/fall at the end of declarative phrasesand whether such a difference depends on the speaker’s …
Lietuvių kalbos skatinamųjų frazių atpažinimas ir akustinės ypatybės
The aim of this study is to identify the acoustic similarities and differences of selected Lithuanian directive phrases and to assess their potential impact on phrase type perception. The research material consists of sentences read seven times by three male actors, simulating assertion, request, supplication, permission, and command. For the perception experiment, one typical phrase of each type was selected from each speaker, with three additio…
Acoustic Cues to Automatic Identification of Phrase Boundaries in Lithuanian
This study investigates whether specific acoustic features can reliably indicate phrase boundaries for automatic detection. It includes (1) an analysis of acoustic markers at the end of prosodic units-intonational phrases, intermediate phrases, and words-and (2) the evaluation of these features in an automatic boundary detection algorithm. Data were drawn from professionally and expressively read speech (893 words), news broadcasts (732 words), a…
Linguistics (11 works) · Computer Science (9 works) · Philosophy (9 works) · Lithuanian (7 works) · Phonetics and Phonology Research (7 works) · Linguistics, Language Diversity, and Identity (6 works) · Lexicography and Language Studies (5 works) · Mathematics (5 works) · Natural language processing (5 works) · Philosophy (5 works)